Šią naktį suvokiu
Šią naktį suvokiu -
Gyvenimas sustojo
Ir tiktai dūžiai - lyg širdies ?
Nuo tos pačios širdies
Bangom į sienas trenkiasi šaltas
Ir vėl nuo jų bangom
Sugrįžta į mintis
Sustojusio gyvenimo garsais
1.Šią naktį suvokiu
2.Mano nuodėmės
3.Tavo lūpos
4.Vėl ........
5.Kartą
6.Nebaigtas paveikslas
7.Paukštis
8.Ežeras
9.Laukimas
Mano nuodėmės
Mano nuodėmės
Link pažinimo
Mano įspūdžiai
Suvokt save
Imk panerk į pati gylį
Ir ištrauk švaresni vėl save
Aušta rytas
Rytas keistas
Po nežinoma kaldra
Įsipainiojęs į labirintus
Įviliojo į kuriuos aistra
Nieko rimto aš neieškau
Tiktai šiaip klajoju
Po internacionaline kaldra
Aušta rytas rytas keistas
Vėl guliu kažką apsikabinęs
Bet ir vėl
( ne ta )
Tavo lūpos
Tavo lūpos
Neišsako mano norų
Mano rankos
Nieko jau daugiau nebesukurs
Vien tiktai beliko pasiliko
Bučiniu beprotiškiausi skoniai
Kuriu mano sielai
Šiandien per mažai
Tavo akys žvelgia ir nemato
Mano sielos gilumos
Vien tiktai teliko tuščias sexas
Be pradžios ir pabaigos ...
Nors galėtu
Tavo lūpos man ištart - Sudie ...
Galbūt vėl galėčiau pasijusti laisvu paukščiu
Kad galėčiau vėl pakylt pasiekt žvaigždes
Ir Juodoj skylėj kažkur prapulti
Prasibust naujom mintim, dvasia
Kad galėčiau vėl kažką sukurt
Ir palikti visa tai bet kam ...
Tavo lupos vien tik šypsos
Nepaleidžia mano sielos vėl klajot
Kūną mano laiko lupom prisirišus
Kūnu mano tau telieka tiktai užsiklot ...
expromt
Vėl
Vėl
Vėl lietaus lašai
Barbenantys į širdį
Užtvindo mano sielą
Ir išsilieja ten -
Kur niekada nebuvo
Nei pradžios, nei pabaigos
Tik mintys,
Daug minčių,
Į vieną širdį
Apsigaubusia lietum
Kartą
Kartą prabudau Stebuklingoj šaly
Netikėdamas savo akimis
Ir manydamas kad -
- Tai tik paprasčiausias gyvenimas
Ir stebuklas išnyko
Ir liko tik gyvenimas
O kitą kartą ieškojau Meilės
Nemokėdamas pats
Pasaulietiškai Mylėti
Ir neradau
Nes viską aplinkui
Buvo sugriaužusi BŪITIS
Tada ramiai stovėjau ir žvelgiau
Į skubančius praeivius
Kuriems nebeturėjau ką pasakyti
O jie, nebeturėjo ko manęs paklausti
Jie paprasčiausiai skubėjo gyventi
Žvelgdami toli , toli į ateitį
Kurioje tikėjosi rasti savo prarastus stebuklus
Atiduodami šią dieną BŪIČIAI
Bijodami pačios BUITIES
Ir bijodami jos netekti
O aš ?
O aš ramiai stovėjau
Ir ilgėjausi savo prarasto stebuklo
Kurio nebegalėjau susigražinti -
( pats sau vienas )
Ir nebyliai mintimis šnabždėjau ; -
- Nesirūpinkite rytojumi
Verčiau sustokite , atsibuskite
Ir pažvelkite į šią dieną,
Nes kiekvienai dienai
Užtenka savo stebuklo
Po to nuskridau
Nebaigtas paveikslas
Anapus gėrio ir blogio
Pasuly ant drobės
Dažais kur išreikštos
Svajojančios akys
Kur vienišas paukštis
Klajodamas ieško ir randa
Praskridęs pro vartus
Svajone, ant nuosavų rankų
Ir žvilgsni akių
Atpažįsta savąsias akis
Ir skrenda į žvilgsnį ištirpti
Ištirpus iš naujo užgimti
( bet jau šiapus paveikslo )
Kad ranka užrašytų žodžius
Kuriuos pats ir sukūrė
Iš paveikslo nebaigto
Kad galėtų suvokti
... kaip jį užbaigti
Paukštis
Aš nenoriu
Aš neleisiu
Kad pasaulis savimi
Mane prispaustu
Aš pakilsiu
Aš nelauksiu
Laisvu paukščiu
Kur erdvė jį šaukia
Kur žvaigždėtos naktys
Paukščių takas tiesias
Ten ! Aukštai į erdvę
Mano kelias driekias
Ir atgal nebesugrįšiu
Kai sparnus išskleidęs
Kilsiu , lėksiu , skrisiu
Savimi save žymėti
Jeigu norit - likit čia
Jūsų teisė pasirinkt
Mano poelgius ir mano žodžius
Galite kvailais vadint
Nes !... Argi jums mane paliesti ?
Pasislėpusi jausmuos
Jums jausmai - netikra esti
Jums širdis - akmuo
Jums gyvenimas užsibaigia mirtim
Man mirtis ir vėl gyvenimas
Eisiu ir išeisiu aš svajot
Į svajonių šalį
Ir sugrįšiu vėl čionai
Džiugesiu pavirtęs
Jūsų liūdesį ar pyktį
Kad paverst į šypsnį
Man iš jūsų nėr ką imt
Jūs paimkit
Ir nors karts nuo karto
Virš savęs pakilkit
Ežeras
Tas tolimas ežeras
Ir kelionė aplink
Kaip apie nežinoma pasaulį
Kur tyko tavęs
Susižavėjimo mirksniai
Ir skaudūs praradimo kirčiai
Ir tas trumpas poilsis
Ant bevardžio kalno viršūnės
Iš kur matosi kitas pasaulis
Lyg gęstančios Saulės miražas
Mes nebegrįšim
Mes nebegrįšim tuo pačių kelių
Lietus nuplovė mūsų pėdas
Ir mūsų kojos įprato
Prie monotoniško
Ir nuobodaus maršruto
Mes užmiršome patys
Sustot ir išlipti į krantą
Kad basomis kojomis
Nubrėžti smėlyje tą ribą
Kurios negalima peržengti
Laukimas
Dar liko valanda
Ne , ne vienatvės
Laukimo amžino
Vilties pašvaistės
Kuri atšilusi - sušildo
Ir vėl užmiršusi sušaldo
Dar liko valanda
Ir laikrodis kartu su širdimi
Į vieną taktą muša
Ant stalo byra
Akimirkų krūva
Kuria žarstai
Bejėgiais pirštais
Suprasdamas -
Kad dar toli
